Japoniška pirtis (kubilas)

Kubilas, arba naminė japoniška pirtis yra gana paprastas įrenginys. Tai – paprasta, medinė statinė su karštu vandeniu. Kaitinamasi tokioje pirtyje sėdomis arba pusiau atsigulus, atidžiai žiūrint, kad širdies plotas liktų virš vandens. Vanduo įkaista iki 45-50°C . Viena iš svarbiausių sąlygų – medinė statinė turi būti švarioje, vėsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke, po atviru dangumi. Seniau kubile vandens dažnai nekeisdavo. Tame pačiame vandenyje maudydavosi visi šeimos nariai arba svečiai. Ant galvos labai dažnai užmaunama šaltu vandeniu suvilgyta kepuraitė. Po 10 minučių kaitinimosi jūsų pulsas gali pakilti iki 120 dūžių per minutę, todėl neįpratusiems gali šiek tiek svaigti galva. Po šios pirties rekomenduojama pailsėti. Japoniškos pirties procedūra prasideda nusiprausimu duše arba gausiu apsipylimu iš rėčkutės. Tik po to einama į kubilą. Po pirties rekomenduojama maždaug valandą pagulėti. Tik įsivaizduokite – jūs lepinatės karštame vandenyje, aplinkui – snieguoti laukai, tolumoje ežero iš lėto leidžiasi raudona saulė... Šioje situacijoje labai tinka ir taurelė brendžio, plaukiojanti ant medinio padėkliuko vandens paviršiuje.

Medikai išsiaiškino, kad tokia paprasta procedūra turi puikų profilaktinį poveikį nuo gripo, slogos, o taip pat padeda sergant reumatu, nervų ir širdies – kraujagyslių ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimais.

Kubilą kūrenant gerai išdžiovintomis malkomis, kubilas prikaista per 2-4 val., priklausomai nuo oro temperatūros. Pečių rekomenduojama valyti kas trečią pakūrimą, su specialia lopetėlę - per viršų. Įvertinant gaminio kokybę, pakuros daryti iš šono nerekomenduojama, kadangi tai trukdytų kubilo išbrinkimui ir po kelių metų toje vietoje medinė kubilo dalis gali suskilti. Norint, kad gaminys būtų patvaresnis, rekomenduojama kubilą impregnuoti bent kartą per metus. Taip pat reikėtų bent 15 centimetrų pakelti kubilą virš žemės, įrengiant polius.